visur ir niekur...
.
.
.
Atleiskite, būnu ramus ir pašėlęs,
juokauju, žaidžiu ir verkiu paskui...
Aš prieštaringas kaip saulės šešėlis
ir permainingas kaip mėnuo danguj...
.
Bet už tai, kad man žemėj šviesu -
tiktai mano gerajai lemčiai dėkui...
Dėkui, kad būti galiu Visur,
nors pats ir esu iš Niekur.
.
juokauju, žaidžiu ir verkiu paskui...
Aš prieštaringas kaip saulės šešėlis
ir permainingas kaip mėnuo danguj...
.
Bet už tai, kad man žemėj šviesu -
tiktai mano gerajai lemčiai dėkui...
Dėkui, kad būti galiu Visur,
nors pats ir esu iš Niekur.
.
"Klounas grojo smuiku" 2001 m.
Dailininkas Giedrius Reimeris
žymės: poezija
0 Comments:
Rašyti komentarą
<< Home