akistatos su Anapiliu

...Kapinių antkapiai visad turi kažkokią nepaaiškinamą mistišką aurą... Gyvojo siela turbūt pasijunta esanti ties tikrojo ir amžinojo gyvenimo slenksčiu, o protas nejučiom ima vartalioti niekieno neatsakytus būties ir esmės klausimus. Ogi akys pasimeta želdynų, gėlių, akmens ženklų, vardų ir tekstų jūroje. Tačiau kartais šioje aplinkoje atsiduria ir taiklaus, pastabaus žvilgsnio žmonių, talentingai sugebančių įžvelgti tai, kas ne visad pastebima. Toks yra Danton pix (čia vardas, kuriuo jis publikuoja savo nuotraukas flickr puslapiuose). Štai keli stulbinančiai kerintys šio autoriaus žvilgsniai:


Džiugi liepsnelės giesmė: "Fitting perch. This robin picked the perfect marker to sing his song! "I am happy and content because I think..."
.

Mirtie, nebūk išdidi... "Mourning a bygone life. Death be not proud, though some have called thee/Mighty and dreadful, for thou art not so..."
.

Žemiškas ir amžinasis laikas... "Keeping eternal time. A sundial tops a gravestone"
Kapo aplinka turbūt tvarkoma, bet autoriaus dėmesį patraukė stulbinamai prasmingas bronzos antkapis - amžinasis saulės laikrodis. O žemiškasis smėlio laikrodis įgyja angelo sparnus... Prie tokio antkapinio paminklo yra apie ką susimąstyti...
.

Kas žino, kas žino? Nejau literatūriniai herojai irgi mirtingi? "Who knew? Sherlock Holmes and Dr. Watson - together for eternity in Salina's Gypsum Hill Cemetery"
.
Prisiminiau poeto posmą, savaip įprasminantį antkapio esmę:
.
.................Rašai ne be ašarų -
.................krauju ir rašalu -
.................kas sielos į sielą kuždama;
.................Ir lapą prie lapo
.................dedi, kol ant kapo
.................užkris klevo lapo užsklanda...
.

RUDUO (foto iš AR archyvo)