13 spalio, 2006

intelektualios varnos ir nardantys katinai

...Protingas paukštis susiranda būdą, kaip pasimaitinti didmiestyje. Tereikia kaip nors sutraiškyti kietą riešuto kevalą... Mačiau tokį filmuką, kur varna miesto sankryžoje kantriai laukia, kol automobilio ratai sutraiškys jos numestą ant gatvės grindinio riešutą, o tada ji nuskuba jo pasiimti, tik dar palaukia, kol užsidegs žalias signalas perėjoje. Visa tai atrodo tiesiog neįtikėtinai. Deja, šio filmuko nepavyko surasti... Kasdien bendraudamas su prijaukinta kuosa, žinau, ką sugeba varninių giminės paukščiai. Todėl ir manau, kad tokie pastebėjimai yra tikriausia ir nė kiek nesumeluota tiesa.
...Čia kitoks pavyzdys: paukštis pats susimeistrauja sau įrankį, kuriuo jam pavyksta pasiekti maistą.




...Kažkada pas mano draugus menininkus gyveno toks pasiutęs katinas, vardu Rasputinas. Matyt, savo papročiais ir elgesiu jis pateisindavo šį vardą. Dar jis pripažindavo tik šviežią žuvį. Tad pabandžiau įsivaizduoti, ką Rasputinas galėtų susapnuoti, geidaudamas vienintelio - šviežutėlės žuvies. Manau, jog tai buvo baisiausias katino sapnas...
...Rasputinui vaidenosi: Ula ir Žilvinas (žuvyčių maitintojai), viena išalkusi ūdra, du pasiklydę pingvinai ir trys vandenyje gyvenančios citrinos...
.

.
...Esu dėkingas savo sesutei Ulai ir jos draugui Žilvinui, jų povandeninio nuotykio Turkijos kurorto vandenyse metu padėjusiems man kartu su Rasputinu suvokti gyvų žuvyčių žavesį... pats jaunystėje buvau prisiekęs nardytojas...

žymės:

0 Comments:

Rašyti komentarą

Links to this post:

Sukurti nuorodą

<< Home