atminties liepsna...

...Šiąnakt tyli mano televizorius, tyli ir šalia įprastai svinguojanti Relax FM radijo stotis. Net negirdėti gatvėje nuolat įsijungiančių įkyrių automašinų signalizacijų liurlenimų. Kaip ir kasmet, dabar kambario prieblandoje uždegu žvakę įvairiu metu išėjusių brangių ir artimų žmonių prisiminimui.

...Vėlinės... Už lango nekaukia šaltas ir žvarbus vėjas, mano atminty spėjęs tapti nepakeičiamu Vėlinių palydovu, tik lietus negarsiai teškena į palangės skardas. Praėjusi Visų Šventųjų diena buvo rudeniškai minkšta ir draugiška. Ir žadinanti sielos atmintį...

...Žiūrėdamas į tylią žvakės liepsnelę, atminsiu juos:

mano senelius Mariją ir Kazimierą,

mano dėdes Adolfą ir Joną,

mano tetas Marytę ir Juzefą,

mano pusbrolius Arūną ir Nemuną,

mano žmonos tėvelį Vaclovą,

mano klasės draugus Andrių ir Eduardą

mano mokytoją ir bičiulį Gediminą,

mano kolegas Edvardą ir Aiką...

...Ir Amžinoji Šviesa jiems tešviečia...