01 balandžio, 2007

Verbos...

...Verbos – puokštės, kuriamos iš augalų šakelių, gėlių ir kt., katalikų per Verbų sekmadienį (pažymint Kristaus įžengimo į Jeruzalę dieną) šventinamos bažnyčioje. Jos esą saugančios nuo ligų, perkūnijos ir kitų nelaimių. Lietuvių kalba verbos pirmą kartą minimos 1573 m. liuteronų postilėje kaip pagonybės ir popiežystės paprotys. Lietuvoje verbos dažniausiai daromos iš kadagio ar blindės šakelių.


Kanutas Ruseckas (1800–1860) Lietuvaitė su verbomis (1847)
.
...
Kitokios yra Vilniaus ir jo apylinkių verbos. Iš pradžių verbos buvo naudojamos kaip puošmenos Vilniaus amatininkų cechų procesijose. Buvo daromos drožlinės, žolinės ir popierinės verbos.Drožlinės buvo gaminamos iš lazdyno, šaltekšnio ar ožekšnio nuspalvintų drožlių. Labiausiai paplitusios žolinės verbos. Jos daromos iš džiovintų laukinių augalų ir naminių gėlių (barškučių, ašarėlių, katpėdžių, sausučių, šlamučių) žiedų, nendrių ir smilgų, samanų, motiejukų, avižų ir rugių varpų. Kai kurie augalai nudažomi įvairiomis spalvomis.

...Savitas Vilniaus verbas pina netoli Vilniaus esančių Kriaučiūnų, Pilaitės, Salotės, Vilkeliškių, Sudervės ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai. Jos pinamos iš sausų natūralių ar dažytų lauko, darželio gėlių, įvairių žolynų, smilgų, javų varpų.
...Tradicinės XIX a. pabaigos verbos dažniausiai apvalios, jose pakaitomis dėliojami įvairiaspalviai vainikėliai ir išilginiai ruoželiai. Žolynai įvairiais raštais priraišiojami prie 40–50 cm ir ilgesnių virbų. Popierinės verbos daromos iš spalvoto popieriaus, imituoja gėlių žiedus. Taip pat pinamos dekoratyvios 1–1,5 m aukščio verbos, skirtos erdviems butams, visuomeninėms patalpoms puošti. Jos būna apvalios, sujungtos iš širdelių ar kitokių įdomių formų… Tautodailininkai pina ir nedideles apeigines verbas, kurias parduoda garsioje Vilniaus Kaziuko mugėje arba Verbų sekmadienį prie bažnyčių.

...Daugelis verbų raštų primena pietryčių Lietuvos lovatieses. Pynėjai mėgsta derinti įvairių atspalvių violetinius, buroko spalvos, rudus gėlių žiedus su natūraliomis rugių varpomis, motiejukais. Verbas vainikuoja vešlios nendrių, smilgų šluotelės.

...Kažkada - prieš dvi dešimtis metų - per Verbų sekmadienį eidavau pasivaikščioti su fotoaparatu po Vilniaus bažnyčių prieigas ir šventorius. Akys svaigdavo nuo nuo verbų margumo, vaivorykšte tvieskiančio tada dar pilkokos aplinkos fone... Po to rodydavau visiems spalvotas skaidres, atliktas ant Rytų Vokietijos ORWO fotojuostos - tačiau projektuojamas vaizdas ant sienos ar ištemptos paklodės jau nebeatrodydavo toks viliojančiai ryškiaspalvis...
.
.Verbų sekmadienis (1984)
.
...O kai retsykiais susigundydavau pažaisti aliejiniais dažais, ir vėl prieš akis išnirdavo žydras saulėtas dangus ir bangomis siūbuojanti spalvotų verbų jūra. Gal toks vaizdinys ir buvo šio mėgėjiško darbelio įkvėpėjas?..
.
ŠALTINIAI: VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJA
..................LIETUVOS TAUTODAILININKŲ SĄJUNGA

žymės:

0 Comments:

Rašyti komentarą

Links to this post:

Sukurti nuorodą

<< Home