100 NX, Astra ir nesuvokiamos permainos

...Taip jau būna: neturi, neturi ir staiga - daugiau, nei reikėtų... Turėjau pusę automobilio, o dabar visus du iš karto! Kai neseniai rašiau apie atsisveikinimą su MB, net nenutuokiau, kad taip greit įgysiu iškart net aštuonis ratus (neskaitant atsarginių:). Jau pradėjau pratintis prie minties, kad kurį laiką pavažinėsiu ir autobusais, net ėmiau stengtis įsidėmėti reikalingų maršrutų numerius ir atvykimo laiką (juk bemaž 30 metų man retai kada prireikdavo visuomeninio transporto paslaugų). Paklausinėjau, ar kas iš pažįstamų atsitiktinai negalėtų man neilgam laikui paskolinti ar nebrangiai išnuomuoti kokias nors dar riedančias vežėčias, - iki to laiko, kol iš savo santaupų pavyktų įpirkti dar nepervargusį mašiniuką. Ir tuojau pat atsirado tokia galimybė: seniai pažįstama kolegė kaip sykis įsisgijo naują automobilį, o senąjį sutiko paskolinti, o vėliau buvo numačiusi jį parduoti.
Tai buvo Nissan 100 NX - jau nebejaunas "šimtukas", bet tikrai dar nesuvargęs. Pakako tik kelių dienų, kad suvokčiau, kad vėl (po kažkada turėtos Asconos) atradau jau kiek primirštą smagaus važiavimo ir vairavimo skonį. Juk sunkiasvoris dyzelinis automatas MB buvo, kad ir geras ir ištaigingas, bet iš principo visiškai kitoks automobilis - nuteikiantis nekubiam, net solidžiam vairavimui. Nors NX-as ir nedidukas, lengvas, teikiantis komfortišką sėdėjimą tik dviem žmonėm, tačiau jis toks temperamentingas ir lengvai vairuojamas, kad įsimylėjau šį mašiniuką iš pirmojo važiavimo.
...Neprilygstamas šimtuko privalumas - visiškai nuimamas stiklinis stogas, tad vasarą, kai abiejų berėmių durelių stiklai nuleisti, pasijunti esąs tikrame roadsteryje. Panašu, kad tokio bruožo kitos panašios klasės mašinos neturi. Tad iškart su draugu ir išbandėme pasivažinėjimą be stogo (juolab buvo dar nešaltas ir sausas rudeniškas oras),- o žmonės gatvėse greičiausiai manė, kad ne mašina, o mudu su bičiuliu "nuvažiavusiais stogais" riedame?
... Buvusi šio automobilio šeimininkė - labai tvarkinga ir nuosaiki vairuotoja, visada laiku ir krupsčiai atlikdavusi techninį NX-o aptarnavimą. Mašinos variklis nenukankintas, dirba tyliai ir lygiai. Pripratęs prie senojo mersedeso tratėjimo, manydavau, kad sankryžose variklis užgęsta, nes salone buvo vos girdimas. Ir jo salonas dar visai padorios būklės, tik va kėbulas... ypač sparnų arkos, slenksčiai. Skardos nebuvo tinkamai antikoroziškai prižiūrėtos. Tokios jau yra visų senesnių japoniškų mašinų bėdos, nuo kurių galima pabandyti atsikratyti. Labai gerai žinau, kaip ženkliai suplonėja piniginė, atliekant kėbulo remonto darbus, bet čia jau nieko nebepadarysi...
...Po savaitės labai nebrangiai nusipirkau šį nisaniuką. Ir iškart, kai sėsdavau už jo vairo, tapdavau bemaž 20-čia metų jaunesnis! Nusprendžiau ilgesniam laikui susidraugauti su juo ir pabandyti sugrąžinti elegantiškų kėbulo formų ir išlinkių harmoniją bei spindintį paviršiaus baltumą. Kad ir kiek mano pastangų ir lėšų tai pareikalautų. Manau, kad verta...
.
...O čia dar viena džiugi žinia: sūnus itin palankiomis lizingo sąlygomis įsigijo savo šeimai naują automobilį, o senąjį (tik penkerių metų amžiaus) geraširdiškai nutarė perleisti man... Štai ir dar viena mašina - kaip iš dangaus nukrito į glėbį!
...Sveika atvykus, sidabrine Astra, manau, susidraugausim iš karto ir tu nepavydėsi man mažojo nisaniuko. Dabar bus pakankamai laiko pasitvarkyti šimtuką, o aš ir toliau galėsiu sau leisti beveik nieko nenutuokti apie miesto autobusų tvarkaraščius...

...Man nepavyktų kaip nors paaiškinti tokių neužtarnautai palankių mano automobilinio gyvenimo permainų logikos... Taip pat nemanau, kad čia įsipainioję kažkokie neapibrėžti atsitiktinumai. Panašu, kad tokios gausios likimo dovanos ir artimų žmonių nesavanaudiškumas neišvengiamai turi kažkokią kitokią - nebūtinai medžiagiškąją - kainą, kurią kažkokiu neatskleistu, tačiau dėsningu būdu privalės sumokėti tas, kuriam Fortūna taip meiliai nusišypsojo net du kartus iš eilės...