Rinos sakura

Foto: Rina
.
Dar ne stebuklingos dienos pabaiga - tad mielas atsitiktinumas, besklaidant blogerių puslapius, pašviesino niūroką ankstesnio įrašo nuotaiką.
Rina gyvena Japonijoje, todėl nenuostabu, kad šiomis dienomis, kai japonai šeimomis eina į parkus, kur medituodami stebi pražydusių vyšnių žiedus, ji juos taip pat stebėjo ir fotografavo. Rina sako: "Today, i want watching cherryblossoms with my family. Japan says this HANAMI". Sakuros kultas!
Vilniuje prieš kelis metus prie Neries kranto buvo pasodinti tikrų japoniškų sakurų medeliai, - buvo taip pat skelbta, kad jais nesirūpinama. Ar liko kas nors iš jų?
O Rinos žiedai tegu puošia šį puslapį.

Atavia Proxima

..© Circle Graphics and Design Inc. 2003
.
Nors šiandien ir balandžio pirmoji, tačiau nemeluosiu - ši atsitiktinai internete aptikta nuotrauka (akivaizdu, kad ji papildomai apdorota) yra pati tikriausia mano daugelio vienų ir tų pačių apokaliptinių jaunystės sapnų iliustracija.
Sapne aš nuolat atsidurdavau Vilniaus Neries upės dešiniajame krante, maždaug ties irklavimo bazės vieta, iš kur naktiniame visiškai juodame danguje stebėdavau kažkokius kraupius ateivių oro mūšius. Aukštai danguje atpažindavau keisčiausių formų nežemiškų civilizacijų objektus - jų veiksmus visad lydėdavo siaubingi ugnies kamuoliai, sprogimai ir gaisrai žemėje. Sapne man iš siaubo stingdavo kraujas ir būdavo aišku, kad vyksta visuotinė katastrofa ir jokios vilties išsigelbėti nėra...
Kranto vaizdas nuotraukoje ir visiškos nevilties nuojauta visiškai tiksliai atitinka tas kažkada sapnuotas vizijas, todėl ši nuotrauka, kai tik ją pamačiau, mane sukrėtė.
Atavia Proxima - šie du žodžiai, atėję iš kažkada perskaitytos fantastinės lektūros ir reiškiantys grėsmingos kometos vardą, nesuprantamu būdu buvo susiję su tais sapnais, o ir dabar, kai žiūriu į fotonuotrauką, jie skamba ausyse...Atavia Proxima - mano juodas grėsmingas dangus, mano neviltis.
Išeities nėra. Taip man lyg ir kalba visi šie ženklai...
.
P.S. Štai ką radau apie Atavia Proxima:
"Autre auteur intéressant de la nouvelle tendance, L. Lagine, qui écrivit des pamphlets politico-fantastiques : Atavia Proxima (1956), contant l'histoire des rescapés d'un cataclysme provoqué par une comète et qui survivent sur le morceau de terre arraché à la planète et satellisé autour d'elle..."
Taigi, apokaliptinės nuojautos susiranda viena kitą iš įvairiausių būties pakampių...