metų metai su Kuosia

2002


2003


2004


2005


2006

...Metai bėga ir Kuosia jau neįsivaizduoja kitokio gyvenimo, nei bute su žmonėmis. Per plastiko tinklą į balkoną be vargo įskrenda žvirbliai ir zylės, kur visada susiranda trupinių nuo maisto, palikto nemažam būriui kuosų, jau įpratusioms kiekvieną dieną - žiemą ir vasarą, rytais ir pavakariais - čia pasimaitinti. Tinklą apspitusios kuosos turbūt supranta, kad balkone saugiai ant žmogaus peties tupinti jų gentainė yra savotiškas jų pačių saugumo garantas. Jei pabandytumėt prisiartinti miesto skvere prie laukinės kuosos ir mėgintumėt ją maitinti - net jei rankoje turėtumėte jos taip mėgstamo sūrio gabalėlį, - nepavyks prieiti arčiau, negu per kelis metrus.
...Bendraudama su nuolat atskrendančiais į svečius gentainiais, Kuosia tarp jų be vargo atpažįsta savo simpatijas - tai rodo labai nevienodas jos elgesys atskirų individų atžvilgiu, kada paukščius, tupinčius vieną šalia kito, skiria tik retas tinklas. Teko stebėti, kaip geranoriškai Kuosia bendrauja su vienais, snapu švelniai purendama savo draugui pilkas apykaklės plunksnas, ir kaip nuožmiai reaguoja į kitus, jai nepatinkančius individus, kuriuos bando piktai nuvyti šalin. Kai kurios kuosos taip įprato nuolat lankytis balkone, kad ėmė nebijoti imti maistą tiesiai iš rankų - jei nebūtų tinklo, greičiausiai bandytų apsigyventi balkone. Kartą pro atidarytą tinkle angą drąsesnės kuosos patekdavo į balkoną, o viena - pati drąsiausia - buvo įskridusi net į kambarį. Tačiau netrukus tokios drąsuolės pradėdavo nervintis ir blaškytis, negalėdamos iškart surasti kelio atgal į laisvą erdvę...


2009

....Žvelgdama iš savo aptverto balkono į kiemą ir medžius, kur laisvai skraido jos viengenčiai, Kuosia gal ir labai norėtų ištrūkti į tas viliojančias erdves. Tačiau jos pačios labui šito padaryti, deja, negalime. Kodėl? Tuomet, kai tik ji atsirado pas mus, bandėme ne sykį išleisti ją į laisvę,. Kuo visa tai pasibaigė ir kaip Kuosia tapo prijaukintu naminiu paukščiu - apie tai buvo papasakota šiuose puslapiuose prieš aštuonerius metus.
Tai - šiek tiek liūdna Kuosios istorija.

Įrašas taisytas ir papildytas 2010/06/02

bliuzo Maestro Vilniuje!

'Damn Right I Got the Blues!'

...Čia nepakaks jokių žodžių, susižavėjimo šūksnių ir visiems seniai girdėtų epitetų. Buddy Guy suvokiamas net ne ausimis, o kažkuo, ilgesingai artimu, giliai paslėptu širdyje...

...Nuo seno persekiojantis vaizdinys: vis dar kaitrios pavakario saulės atokaitoje... šalia plytinio apsilaupiusio namo ant grindinio pastatytoje kėdėje jis sėdi su gitara... kruopščiai išblizginti batai ir nerūpestingai ant pakaušio nustumta skrybėlė... jis dar net negroja, tik susikaupęs rymo... tarytum pats įkaitęs didmiesčio oras pradeda švelniai virpinti jo gitaros stygas...

...Iš sielos gelmių ateina bliuzas...

...Keli įspūdžiai žmonių, pabuvojusių Buddy Guy koncertuose:

"...jo šou buvo neįtikėtinas. Buddy Guy scenoje šėlo: gitara grojo kojomis, dantimis, nosinaite, būgnų lazdele, laikydamas gitarą sau už nugaros... išbėgo net į automobilių aikštelę ir atsisėdęs ant įspūdingo "Lexus" automobilio grojo savo taškuotąja gitara..."

"...garbaus amžiaus sulaukę žmonės nenustygo vietose, šoko prie savo staliukų ar net ant scenos..."

"...tai, ką akademiniai muzikantai laiko trūkumu, Buddy Guy paverčia didžiausiu pranašumu... ne veltui novatoriškiausias praeito šimtmečio gitaristas Jimmy Hendrix'as mokėsi būtent iš šio bliuzo muzikanto..."

"...jis yra išskirtinis talentas... jo indėlis į geros kokybės muzikos formavimąsi galėtų prilygti nebent tokiems atlikėjams, kaip "The Beatles", "The Doors", Jimmy Hendrix, Eric Clapton..."

...Buddy Guy apie save:

"...aš buvau labai drovus berniukas iki tol, kol Muddy Waters'as ir kiti išmokė mane, kaip reikia gerti..."

"...daugiausia idėjų į galvą ateina būnant restorane, gatvėje ar lėktuve. Aš girdžiu pokalbius, klausausi grojančių žmonių - taip ateina įkvėpimas..."

"...aš klausausi Kenny Wayne Shepherd'o, Johny Lang'o - man įdomu, iš kur, po galais, atėjo šie vaikinai? Johny Lang'as sako: "Aš esu iš tos pačios šalies, kaip ir jūs. Esu vaikinas iš fermos." O aš sakau: "Prakeikimas, žmogau", nes kai aš buvau 16 ar 18 metų, neturėjau galimybės to daryti..."

Šiandien, birželio 28 dieną, Buddy Guy koncertuos Vilniuje, "Utenos" pramogų arenoje.

Fotografijų ir cituotų tekstų šaltiniai:

"RESPUBLIKA" ("Laisvalaikis") 2006 04-05-06

Čia galima išgirsti Buddy Guy įrašus: www.buddyguys.com http://www.buddyguy.net/index_main.html

Buddy Guy "First Time I Met The Blues"

KONCERTAS VILNIUJE Jono Kariniausko foto

pirmyn, mistifikatoriai!

..."The simplification of anything is always sensational."

....G. K. Chesterton

...Seniai žinoma: pinigai daro pinigus. Kartais - ir labai didelius. Galima pridurti: viena mistifikacija pagimdo dar vieną mistifikaciją, o dažnai ir ne vieną. Paprasčiau tariant, jeigu itin paklausus amerikietiškos popkultūros produktas atneša pasakišką pelną, aplink jį būtinai atsiras įvairiaspalviai priedai, surogatai ir kitokie panašūs subproduktai, kurių gamintojai iš iki ausų užverstos rinkos ir dirbtinai sukelto ažiotažo taip pat labai sočiai pasipelnys. Nieko naujo, žinoma. Ir nieko švento.
Didysis Leonardas pastaruoju metu jau tiek kartų vartėsi savo karste, kad tai jam greičiausiai tapo įprasta procedūra. Gyvas būdamas, jis galėtų mums gal tik tiek papasakoti apie tikrus ar menamus savo nemirtingų kūrinių kodus, kiek mes šiandien ir patys sugebėtume tuose koduose įžvelgti. Tačiau juk įmanoma ir dirbtinai sugeneruoti naujas, niekieno dar neatrastas, neva įžvalgiai palikuonims paliktas didžiojo Renesanso meistro mįsles. Galima ir šiek tiek "pakoreguoti" praeities istorijos gaires, jeigu iš to pavyktų išpešti kokią nors naudą.
...Pirmoji mistifikacija. Sakykim, visai atsitiktinai aptinkamas "labai senas" manuskriptas. 1956 metais taip ir padarė vienas toks prancūzas Pjeras Plantaras (Pierre Plantard), suklastojęs taip vadinamą "slaptajį dosje" su niekada neegzistavusiai organizacijai "Siono Prioratas" neva priklausiusiomis tikromis žinomų asmenybių pavardėmis (tarp jų - Leonardas da Vinči, Viktoras Hugo, Žanas Kokto, Izaokas Niutonas). Kitame "radinyje" - "dokumentas" su anksčiau neskelbtomis Prancūzijos monarchų dinastijų genealoginėmis lentelėmis. Šios stebėtinai meistriškai padirbtos klastotės stebuklingu būdu buvo tarsi netyčia aptiktos Paryžiaus Nacionalinės bibliotekos fonduose, kur prieš tai apdairiai ir slapta buvo padėtos. Gudrusis Pjeras Plantaras nepamiršo į tas lenteles įrašyti ir savo pavardės, kas turėjo įrodyti, kad jis kildinamas iš labai senos karališkos Merovingų dinastijos. Mįslingas istorijas objektyviai tyrinėjančio TV kanalo "Discovery" laidoje neseniai buvo parodytas praėjusio šimtmečio pabaigoje nufilmuotas interviu su Pjeru Plantaru ir jo mistifikacijų bendražygiais - prieš kamerą jiems teko viešai prisipažinti, kad būtent jie ir yra šios amžiaus klastotės autoriai (Pjeras Plantaras mirė 2000 metų pradžioje). Tačiau šis akivaizdžiai atskleistas faktas liko plačios visuomenės nepastebėtas ar ignoruotas. Nuo tada ir prasidėjo intensyvi ir gerai apskaičiuota pinigėlių darymo pasiutpolkė, tebesitęsianti ir šiandien.
...Antroji mistifikacija. Ant šio gardaus ir klastingo jauko visiškai sąmoningai užkibo populiaraus ir pelningo bestselerio "Šventasis kraujas, Šventasis Gralis" autoriai Maiklas Beidžentas, Ričardas Li ir Henris Linkolnas. Knyga sukėlė didžiulį susidomėjimą ir buvo sėkmingai platinama. Niekam tada dar nežinomas Denas Braunas (Dan Brown) paprasčiausiai nušvilpė minėtų autorių idėjas, besiremiančias Plantaro klastotėmis, kai kurpė savąjį "Da Vinčio kodą" ("The Da Vinci Code"). Įžeista trijulė pradėjo bylinėtis dėl autorystės, tačiau dirbtinai sukelto sensacingo šurmulio fone tokie niekai jau niekam nebebuvo įdomūs.
Šitaip prasidėjo itin vidutinio literatūrinio lygio bestselerio "Da Vinčio kodas" pergalingas planetos protų užkariavimas. Veržlus detektyvinis siužetas, mįslingos paslaptys, sumaniai parinktos veiksmo scenos, palydimos kad ir bespalvių dialogų bei dar pilkesnių charakterių personažų gausa, jau ir ankstesnes Deno Brauno knygas darė patrauklias ne itin išrankiam lengvos lektūros vartotojui.
...Trečioji mistifikacija. Įžūliai pasisavintas idėjas Denas Braunas sumaniai papildė iš piršto laužtomis hipotezėmis apie karališkąją Merovingų dinastiją, kurios palikuonys, neva ir šiandien gyvenantys Prancūzijoje, yra tiesioginiai iš Jėzaus Kristaus ir Marijos Magdalietės santuokos sukurtos "šventosios šeimos palikuonių kraujo paveldėtojai". (Net Pjeras Plantaras, jei būtų gyvas, turbūt nustebtų - juk jis tada būtų Jėzaus Kristaus ainis!). Denas Braunas puikiai suvokė, kad oficialios bažnyčios ir objektyviųjų istorijos tyrinėtojų nepritarimas tokiai "sensacijai" tik dar labiau pridės populiarumo bestseleriui. Labai greitai Holivude buvo pagimdytas tokio pat vidutinio amerikietiško standarto trileris (kad ir su žinomais aktoriais) tuo pačiu pavadinimu. Pasaulio kino salės šiandien vis dar tebelūžta nuo isteriško žiūrovų antplūdžio, filmo DVD kopijų gamintojai taip pat neliko nuskriausti. Savąjį kąsnį susirado ir įvairios turistinės agentūros, siūlančios ekskursijas po Anglijoje ir Prancūzijoje išsimėčiusias bažnyčias, muziejus, vienuolynus, pilis ir vietoves, paminėtas bestselerio siužete.

...Tarsi koks maitvanagis, prie pelningo Deno Brauno grobio pripuolė ir toks Saimonas Koksas (Simon Cox), skubiai išleidęs knygą "Nulaužiant Da Vinčio kodą" ("Cracking The Da Vinci Code").
...Ketvirtoji mistifikacija. Iš tikrųjų šis literatūrinis hakeris jokių kodų "nenulaužia",- paprasčiausiai, pasitelkęs įvairių sričių autoritetingų specialistų komentarus, sukompiliavo labai detalias ir labai nuobodžias istoriografines nuorodas į Brauno minimus tikrus ir išgalvotus įvykius, biblines ir istorines asmenybes, meno kūrinius, architektūros paminklus. Neišdrįsęs net suabejoti Brauno lektūroje pateikiama istorine faktografija, Koksas nepasivargino įvardinti akis badančių akivaizdžiai suklastotų ir skaitytojui pateikiamų, lyg tikrų tikriausi, istorinių įvykių ir "faktų", - negi paukščio maitinamas jauniklis abejoja, ar maitintojo snape esantis kąsnis yra tikras? Paantraštėje skelbiama, kad ši knyga yra "Vadovas, vaikštantiems Deno Brauno paslapčių labirintais". Atkreipkite dėmesį: ne istorijos, ne meno ar religijos paslapčių labirintais, o personaliai Deno Brauno. Beje, itin nekritiški protai jau senokai klaidžioja tamsiais ir klaidžiais sumanių mistifikatorių išraustais labirintais, taigi toks "vadovas" kažin ar padės iš tų prieblandų išsikapstyti.
...Yra teigiama: rašytojas savo kūryboje turi teisę į išmonę ir fantaziją ir niekas negali jo už tai smerkti. Juolab, kai knyga masiškai skaitoma ir yra populiari. Tačiau autorius, savo siužete besiremiantis autentiškais žmonijos istorijos įvykiais, minėdamas seniai mirusių žymių žmonių vardus ir tuo pat metu sąmoningai pateikdamas klastotes ir išgalvotas prielaidas kaip neginčijamus ir patvirtintus istorinius faktus, iš tiesų negerbia savo skaitytojo, ypač kada jis jaunas ir gal dar nepakankamai išprusęs. Deno Brauno trilerio "Angelai ir demonai" pirmame puslapyje pateikiamas "istorinių faktų" sąrašas, kur tikri dalykai apdairiai sumaišyti su hipotezėmis ir išgalvotomis prielaidomis, nepaliekant skaitytojui jokios galimybės atskirti netiesą nuo tiesos. Pusę lūpų skelbiama pusiau tiesa iš tiesų išvirsta į didelį melą. Kaip kad žaidimo metu nežinia iš kur kortų malkoje staiga atsiradęs besivaipantis džokeris.
...Gyvename virtualių vertybių pasaulyje, nors, kaip kažkada buvo pasakyta, ir rankraščiai nedega, ir literatūriniai herojai yra nemirtingi. Kartais - ne tik nemirtingi, bet ir turintys nuosavus internetinius tinklapius.
...Penktoji mistifikacija. Brauno knygos pagrindinį personažą - Harvardo profesorių, religinės simbolikos tyrinėtoją Robertą Lengdoną (Robert Langdon) - galite aplankyti oficialiame interneto tinklapyje www.robertlangdon.com ir net parašyti jam laišką. Gal kokios naivios ir ezoterinės romantikos išsiilgusios moterytės, tapdinančios šį personažą su charizmatišku aktoriumi Tomu Henksu (Tom Hanks), vaidinusiu profesorių filme, jau nekantriai laukia iš jo dėmesio laiškų? Labai galimas dalykas, kad gali ir sulaukti.

...Na, o kuo gi dabar užsiėmęs nenuilstantis mistifikatorius Denas Braunas?
...Šeštoji mistifikacija. Ogi jis pavedė savo personažui profesoriui Lengdonui imtis naujos Leonardo Da Vinči mįslės: šį kartą reikės "nulaužti" iš nežinios staiga išdygusio "labai seno manuskripto", pasirašyto paties Leonardo, kodą. Tame "dokumente" Renesanso genijus primityviais taškeliais ir stačiakampiais nupiešė užkoduotą tekstą, kuriame slypi labai svarbios pranašystės visai žmonijai. Matyt, greitu laiku sulauksime dar vieno skubotai sukalto, itin sensacingo popliteratūrinio opuso ir gal net dar vieno holivudinio standarto.
Pirmyn, mistifikacijų riteriai! Beribiai kvailas ir beribiai neišrankus vartotojų pasaulis nekantriai laukia naujų sensacingų jūsų veiklos rezultatų, kad galėtų dar kiečiau prikimšti jūsų pinigines.

tikri-netikri fantomai...

...Tikri - netikri fantomai ir vaiduokliai visai atsitiktinai ima ir atslenka čionai, norėdami mus priversti patikėti paslaptingu savo egzistavimu. Jie įsiskverbia į nekaltas fotografijas ir mėgėjiškų filmų projekcijas, ir, kaip jau jiems įprasta, pasistengia susilieti su aplinka, kad ne iškart taptų pastebimi. Tokia jau jų prigimtis - palikti stebinčiajam abejonę: o gal jo visai ir nebuvo ir jis tik pasivaideno?

...Ar jau baisu? Manau, kad nėra ko pernelyg gilintis į vaiduoklių gyvenimą, - kada nors, jei bus lemta, gal ir patys jais tapsime. Tada viskas ir paaiškės. O ir realiame gyvenime vaiduoklių ir fantomų pilna - juos gali pamatyti ne tik vakaro prieblandoje parkuose ar atokesniuose restoranų užkaboriuose, bet netgi ir visai padoriose vietose... Tik ar verta vargintis ir kankinti akis, stengiantis įžiūrėti keistai neryškias ir bespalves būtybes, dažnai žvelgiančias į mus iš TV ekranų ir bandančias kažką nerišliai veblenti apie nuolat gerėjantį mūsų gyvenimą?
...Norit - tikėkite, norit - ne, tačiau tų fantomų, šmėklų, vaiduoklių ir kitokių dvasių tiek daug internete ir TV ekranuose, kad visai jų ignoruoti tiesiog neįmanoma...

...Niekada nebuvau pernelyg įtikėjęs anapusinių vaiduokliškų reiškinių realumu. Nuosaikus, diskretiškas ir mokslinės argumentacijos nevengiantis TV kanalas Discovery Channel pastarųjų mėnesių bėgyje mus tiesiog užvertė lyg ir tikromis istorijomis apie kraupius ištisų šeimų persekiojimus. Šio dokumentiškai vaiduokliško serialo pavadinimas: A Haunting. Pateikiami beveik visada panašūs siužetai: šeima įsikelia į labai seną namą, kuriame ilgą laiką niekas negyveno, ir gana greitai prasideda bauginantis ir nepakenčiamas šmėklų ir bildukų teroras. Keičia vietas rakandai, baldai ir daiktai, atsidarinėja durys ir langai, pačios užsidega lempos ir viryklės, naktimis girdėti žingsniai, aimanos, verksmai ir net grasinimai. Neapsikentusi šeima kviečiasi dvasininkus, fenomenų tyrėjus, tačiau pabaiga visada ta pati - tenka skubiai palikti namą ir bėgti kuo toliau nuo tos prakeiktos vietos.
Britų TV kanalo prestižas vis tik neleidžia labai jau lengvabūdiškai atmesti šių istorijų tikrumo, - mums pateikiami tikrų liudininkų pasakojimai, filmuojama autentiška aplinka, nurodomi greičiausiai neišgalvoti adresai, vardai, pavardės. Archyvuose randami įrodymai, verčiantys neabejoti visų šių istorijų realumu.

Ant lovos sėdi nematoma būtybė.


Danguje matyti kažkas panašaus į NSO pėdsakus.


Bauginančią ugninę spalvą įgiję vaiduokliai.


Vaikas kambaryje ne vienas.


Klasikinio vaiduoklio fotografija.
...maždaug po 36 valandų po mirties žmogus išeina ir iš eterinio kūno, kuris sklando viršum kapo. Šis numestas eterinis lavonas per keletą dienų po laidojimo gali būti kartais matomas kapinėse kaip ,,šmėkla"...
Šaltinis: GYVAS.SAPNAS.NET


Kūnas turbūt jau morge, o dvasia vis dar negali susivokti, kas atsitiko.

...Visos šios nuotraukos yra ne iš aukščiau paminėto TV serialo, jos pakliuvo man visai atsitiktinai su kitomis nuotraukomis, atsiųstomis elektroniniu paštu. Kai kurios jų nepanašios į primityviai begėdišką mistifikaciją. Ir vis tik... taip jau žmogus sutvertas, kad kol pats kažko panašaus nebus patyręs, sunkiai įtikės į fenomenalius reiškinius.
...Gal ir nebūčiau gaišęs laiko šiam įrašui, tačiau visai neseniai patyriau ir pats vieną mažą nuotykį. Tikrai ne vaiduoklišką, greičiau - bildukišką. Sykį dieną, einant kambariu link balkono durų, staiga pats savaime įsijungė televizorius, atsirado vaizdas ir garsas. Dienos metu jis niekada nebūna įjungtas, o nuotolinio valdymo pultelis gulėjo, kaip visada, padėtas tolėliau ant lentynos. Žinau, kad prie televizoriaus ir pultelio net neprisiliečiau, tik praėjau šalia. Tiesą sakant, buvo gerokai keista...
...Susiradau sau tokį šio reiškinio paaiškinimą: kambaryje tuo metu buvo įjungtas kompiuteris, modemas, veikė srovės lygintuvo prietaisas, garso kolonėlių sistema, FM bangų radijo imtuvas. Judančio žmogaus kūnas, lyg koks kondensatorius, galėjo kažkaip sugeneruoti šių prietaisų skleidžiamas indukcines elektromagnetines bangas, kurios savo ruožtu per atstumą gal paveikė televizoriaus maitinimo bloko ar pultelio elektronines schemas. Kas žino? Tiesiog išjungiau televizorių ir viskas. Nei anksčiau, nei vėliau nieko panašaus man nėra atsitikę...

Vaiduokliai, dvasios ir demonai... Norite - tikėkit arba netikėkit...


Dar: 10 garsiausių vaiduoklių nuotraukų